Rugpjūčio 5 d. po dienos darbų visi norintys AB „Aksa“ administracijos darbuotojai su šeimos nariais leidosi į smagią kelionę link Žemaitijos nacionaliniame parke esančios sodybos tarp Platelių ir Žiedelio ežerų. Atvykus ir įsikūrus susėsta prie žemaitiškais valgiais nukrauto stalo. Po sočios vakarienės dalyvių laukė įtraukiantis psichologinis vaidmenų žaidimas „Mafija“, kurį profesionaliai vedė mažmeninės prekybos vadybininkė Evelina Čėsnaitė. Už gerą pasirodymą žaidime apdovanoti finansų projektų vadovas Marius Plečkaitis ir Visagino gamyklos direktorius Sigitas Baltruškevičius, tarp moterų pripažinimą pelnė gamybos direktoriaus Raimondo Judicko žmona Žydrė ir Visagino formavimo komplekso meistro Ivan Provalskij žmona.

Šeštadienio rytą po pusryčių visi patraukė į šaltojo karo muziejų – vienintelę Europoje ekspoziciją, įrengtą viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Griežta ir besiklausančių klusnumą mėgstanti gidė priminė kaip jaučiasi mokiniai pas griežtą mokytoją, tačiau niekas požemiuose nepasiklydo, pamatyti visi eksponatai, išgirsta ekspoziciją papildanti istorija.

Pakilus iš gana niūrių raketinės bazės požemių į dienos šviesą visų dalyvių laukė kovinės pratybos. Pakeliui į jas atsirado priežasčių geram koviniam pasirengimui – buvo pagrobti dalyvių vaikai, tad kilo poreikis pasimokyti juos vaduoti iš teroristų nagų. Į 3 komandas suskirstytų aksiečių kovos įgūdžius lavino net 3 instruktoriai, kurių tikslas buvo mokymų pasėkoje garantuoti gerą fizinė pasirengimą, taiklumą ir žvalgybinius sugebėjimus.

Kovinės parengties metu teko pabėgioti, pašokinėti, taikytis mesti užrištomis akimis, net būti nubaustiems atsispaudimais už neklusnumą.

Intelektualinius-žvalgybinius sugebėjimus lavino paslėpto krovinio ieškojimas pagal pačių anksčiau sudarytą žemėlapį, Morzės abėcėle užrašyto teksto šifravimas ir kariškių naudojamų gestų pamokos.

Įspūdingiausios pamokos susiję su baimės įveikimu trumpam tampant degančiais žmonėmis ir šaudymu į taikinius.

Kokie gi mokymai be praktikos, tad po jų sekė realios pratybos – pagrobtų vaikų vadavimas iš teroristų. Vaikai išvaduoti- tiesa nebuvo jie labai liūdni toje belaisvių stovykloje – ir pašaudyti davė, ir pamaitino. Išvadavimo metu vaikai stojo savo pagrobėjų pusėn – Stokholmo sindromas, ne kitaip – pastebėjo vykdantysis AB „Aksa“ direktorius Eimantas Blažauskas.

Sugauti teroristus aksiečiams – vieni juokai 🙂

Iš formavimo komplekso viršininko Leonardo Mažuolio rankų dar niekas nepabėgo 🙂

Vaikams pas teroristus patiko

Po visų kovinių džiaugsmų sekė dar džiugesnis jau spėjusiems praalkti aksiečiams dalykas – kareiviškos košės degustacija. Kupini įspūdžių sugrįžę į nakvybės vietą po laisvo laiko ir skanios vakarienės aksiečiai vėl susikovė, tik jau naudodamiesi ne giklais, o protu. Visų laukė patyrusio protų mūšių vedėjo Mariaus Plečkaičio organizuotas „Protų mūšis“. Iki vėlumos užtrukusį protų mūšį laimėjo Evelinos Čėsnaitės, Editos Plūkienės, Eimanto Blažausko, Rimvydo Moceikio ir kt. dalyvių komanda.

Plaustus konstravo net moterys ir vaikai

Kovinis makiažas

Sekmadienio rytas prasidėjo gan niūriai, kas visai nestebina šią lietingą vasarą. Tad ir entuziazmo dalyvauti iš anksto numatytame plaustų mūšyje būta mažiau. Visgi kas gi kita jeigu ne geras motyvavimas gali įveikti darbuotojų pasipriešinimą- tuo kuo puikiausiai pasirūpino visą išvyką organizavusi AB „Aksa“ personalo vadovė Aurelija Vaitkevičienė. Net ir iš besispyriojančių buvo sudarytos 2 komandos (‚Paršelių rojus“ ir „Indėnai“), o pasirengimui įpusėjus net dangus atrodė jau gana gražiai. Dalyviai savo rankomis surinko plaustus (greičiau tai atliko „Indėnai“), pasigamino priešo atbaidymui pasitarnaujančias vėliavas, pasipuošė koviniu makiažu, atliko startinę užduotį (ją laimėjo ‚Paršelių rojus“) sudėti kvadratą ir išsiruošė į orientacines varžybas „Miško lobiai“.

Per sugriuvusius tiltus, dilgėlėtus takus šakom užverstomis pakrantėmis bėgo ir paskubom grožėjosi įvairiais gamtos stebuklais – senutėliais ąžuolais, dvikamienėm pušimis. Kas pririnko tik akmenukų, kas ir voveruškų rado, bet visi gyvi sveiki, kuris ne kuris sušlapęs, o vienas net į pelkę įgriuvęs kur buvę kur nebuvę į sodybą sugrįžo (pirmieji buvo „Paršelių rojus“ atstovai). Šiek tiek pailsėję abiejų komandų dalyviai atsirinko pačius stipriausius ir sportiškiausius – jų laukė didysis išbandymas – plaustų mūšis.

Abi komandos eina link vandens

Tai bent mūšis

Išmaniai vedami šaunios kapitonės iš pradžių pirmavo paršelių komanda, juos užtikrintai vijosi ir indėnai. Vėliau gudrumu ir itin dideliu gamybos meistro Karolio Kivilio pasiaukojimu laiko persvarą įgijo indėnai. Užvirė reali kova, kurią dar labiau kurstė šauniosios paršelių sirgalės Ugnė ir Kotryną, užgrobę žaidimo vedėjo megafoną- raginimas paršeliams girdėjosi ir kitam ežero krante ir kas žino – gal dar labiau pakurstė indėnus nepasiduoti. Paršeliai surinko daugiau vėliavų, bet krantą pirmieji iš paskutiniųjų pasiekė indėnai.

„Indėnai“ finišavo pirmieji

Dalyvavę sako, jog plaustų mūšis – sunkiau nei pasivaikščiojimas po žydinčią pievą 🙂

Įvertinus visų rungčių rezultatus ir tikriausiai organizatorių simpatijas (vien ko verta „Paršelių rojus“ sirgalių komanda J) galutinai laimėjo „Paršelių rojus“. Priešininkų komandos vėl susidraugavo prie pietų stalo ir džiaugėsi puikiais prizais – matavosi ‚Aksa“ džemperius, šovė šampaną ir smaguriavo dovanų gautais grybukais, o dalyvių vaikų džiaugsmas turi ir ateitį – jie apdovanoti kvietimais į kino filmą.

Buvo smagu, o ar galėtų būti kitaip: juk AKSA – tai Atsakingi, Kūrybingi, Sėkmingi ir Aistringi žmonės, dirbantys dešimtmečius stovėsiančių gelžbetonio konstrukcijų gamybos srityje.