AB „AKSA“ eksporto vadybininkė – Indijoje sertifikuota jogos mokytoja
Rūta – trečius metus AB „AKSA“ dirbanti eksporto projektų vadybininkė. Darbuotoja ne tik sėkmingai koordinuoja gelžbetonio įmonės vykdomus projektus, tačiau randa laiko ir prasmingoms kelionėms. Rūta neseniai parvyko iš net mėnesį trukusių atostogų Indijoje, kurių niekaip nepavadintum įprastomis.
Pramoginius šokius iškeitė į jogą
AB „AKSA“ darbuotojai pažįsta Rūtą, kaip profesionalią sportinių šokių šokėją. Kolegos ne kartą ją stebėjo įvairių įmonės švenčių metu mokant šokti visus susirinkusius. Visgi šiandien Rūta sako sportinius šokius bent kuriam laikui užtikrintai išmainiusi į jogą. Galbūt ateityje kada nors vėl planuoja mokyti jaunavedžius šokti, tačiau šiame etape nori skirti kuo daugiau savo laisvo laiko jogai, tiek mokydama jos kitus, tiek tobulinant ir maksimaliai pritaikant šią filosofiją savo pačios gyvenime.
Pirmą kartą į jogos klasę ji nuėjo prieš pusantrų metų – nepaisant skeptiško požiūrio, visgi ryžosi išmėginti šią veiklą. Joga labai sudomino jau nuo pat pirmos pamokos, todėl neilgai trukus pasirinko intensyvų jogos kursą nuo 2 iki 4 kartų per savaitę.
Rūta mano, kad jai labai pasisekė su pirmuoju jogos mokytoju, kuris suteikė galimybę praverti šios nuostabios gyvenimo filosofijos duris. Jis gerai nusimano ne tik apie jogos asanas, geba gerai pritaikyti jas prie individualių žmogaus galimybių, tačiau kalba ir apie filosofinę jogos pusę.
Po metų jogos pamokų lankymo, mokytojas užsiminė apie Indijoje vykstančius jogos mokytojų kursus kaip būdą pasitobulinti. Rūta per daug nedvejojo ir priėmė šią galimybę akimirksniu. Kelionės susiorganizavimas ir visas pasiruošimas užtruko maždaug 3 mėnesius.
Ilgos atostogos jogos mokymams
Rūta džiaugiasi supratingu vadovu – AB „AKSA“ eksporto pardavimų vadovas Laimonas Juška nedvejodamas sutiko su jo darbų krūvį padidinsiančiomis ilgomis Rūtos atostogomis. To dėka, Rūta galėjo skirti visą mėnesį jogos mokslams Indijoje. Jogos mokymai buvo intensyvūs, tad poilsinėmis atostogomis to nepavadinsi. Visgi Rūta grįžo dvasiškai patobulėjusi ir, kaip pati sako, su kitokiu požiūriu į gyvenimą, atsinaujinusi vidumi.
Jogos kursai, kuriuos baigė Rūta, neapsiribojo jogos asanomis – jie apėmė ir gyvenimo filosofiją. „Joga – ne tik asanos. Tai ir meditacija, kvėpavimo praktikos, gyvenimo būdas“ – sako AB „AKSA“ eksporto projektų vadybininkė ir pastebi, kad Lietuvoje joga suvokiama gana ribotai – tik kaip fiziniai pratimai. Rūta jaučia jogos filosofijos naudą tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir darbinėje aplinkoje – tam tikras požiūris į gyvenimą itin pasitarnauja santykiuose su kitais žmonėmis. „Turėdamas vidinę ramybę ir pozityvias mintis žmogus natūraliai tai perduoda ir aplinkiniams“ – patirtimi dalinasi Rūta.
Indijoje – ne pirmą kartą
Rūta pirmą kartą apsilankė Indijoje prieš 3 metus. Tada vyko į turistinę kelionę su draugu ir savo tėvais. Šalis jau tada ją sužavėjo savo kontrastais, kultūra, maistu ir žmonių draugiškumu, tačiau jokių minčių apie jogą dar neturėjo.
Sprendimas mokytis jogos ir vykti į Indiją vienai pareikalavo nemažai drąsos. Visgi Rūta dabar vadina tai geriausia savo gyvenimo investicija, nors lengva tikrai nebuvo – kartais nuo fizinio krūvio skaudėdavo visą kūną, o mokymų dienotvarkė buvo labai intensyvi – 5 val. ryto keliesi, 21 val. turi eiti miegoti; 7 paskaitos per dieną, iš kurių 3 intensyvios praktikos. Sekmadieniai buvo skirti poilsiui ir savarankiškam mokymuisi.
Jogos pamokos vyko šiaurės vakarų Indijos mieste Rišikeše – Rūta ekskursijų metu aplankė ir netoli esančias vietoves bei šventyklas. Pasitaikė proga netgi sudalyvauti vietinėse vestuvėse – jos buvo šventė visam miesteliui, stalai lūžo nuo valgių, nuotaka buvo itin išpuošta, o šventės metu galėjo jaustis vienos didelės šeimos dalimi. Tradicinės indų vestuvės vyksta net 3 dienas ir yra itin svarbios pagal vietinius papročius.
Lygindama moters kasdienybę Indijoje ir Lietuvoje Rūta pamąsto, kad jai labiau priimtinas lietuviškas modelis – Indijoje daug moterų tiesiog atsiduoda šeimai, karjeros ir šeimos derinimas nėra priimtinas taip, kaip vakarietiškoje kultūroje, nors didesniuose miestuose ši nuostata po truputį keičiasi. Buvo laikai, kai joga Indijoje buvo prieinama tik vyrams (jogais galėjo būti tik fiziškai sveiki vyrai), dabar tai pasikeitė. Kad ir kaip bebūtų, visko, kas tinka Indijoje, toli gražu negalima pritaikyti Lietuvoje, nes egzistuoja milžiniški kultūriniai skirtumai.
Sugrįžo kitokia
AB „AKSA“ eksporto vadybininkė sako, kad jos pokyčius pastebi ir artimieji bei draugai. Jogos mokykla išmokė Rūtą pozityviau suvokti aplinką, vengti kritinių vertinimų. Jogos mokslas teigia, kad žmonės yra neatskiriama gamtos dalis ir mus visus vienija bendras tikslas – visi nori patirti laimę ir nenori kentėti. Rūta sako, kad vienas didžiausių trikdžių jaustis laimingiems yra neigiamos mintys ir egoizmas, kurie po tam tikro laiko transformuojasi į ligas ir įvairius negalavimus, kas dažnu atveju priveda prie mažesnių ar didesnių kančių.
Į jogos mokyklą Indijoje suvažiavo žmonės iš viso pasaulio. Ten buvusią kitą lietuvę Rūta atpažino tik po savaitės – iki tol abi bendraudavo anglų kalba. Kadangi kursai vyko anglų kalba, kasdienis bendravimas su aplinkiniais buvo įmanomas taip pat tik šia kalba, Rūta pastebėjo, kad per mėnesį stipriai pasitobulino savo anglų kalbos įgūdžius – dirbant eksporto vadybininke tokia patirtis tikrai neliks nepanaudota.
Kiekviena diena Indijoje buvo vis kitokia – išmokdavo kažką naujo, susipažindavo su naujais žmonėmis, vyko vidinė asmenybės transformacija. Rūta sako, kad gyvenime daug džiugesio gali atnešti spontaniškumas. Dabar ji jaučia, kad gyvena „čia ir dabar“, džiaugiasi kiekviena gyvenimo minute ir negalvoja apie praeitį.
Rūta jau kurį laiką skaito knygas apie jogą ir dvasinę praktiką – mano, kad daugiausiai tobulėja iš gerų autobiografinių ir dvasinių lyderių knygų. Vienas tokių – Dalai Lama, kurio knygų turinys lengvai suprantamas kiekvienam.
Joga – puikus pasiruošimas darbo dienai
Rūtos rytas prasideda trumpa 20 minučių jogos praktika, kuri yra puikus būdas pažadinti kūną bei protą ir 10 minučių meditacija minčių nuraminimui bei koncentracijai. Rytinė meditacija ypač naudinga, nes padeda tinkamai pasiruošti darbo dienai.
Rūta lygina žmogaus mintis su neramia, banguojančia jūra, t.y. mintys veikiamos emocijų bei nuomonės „patinka-nepatinka“ iškreipia mūsų požiūrį į aplinką ar tam tikrą situaciją, kas trukdo priimti teisingus sprendimus. Kai žmogus ramus viduje, šios bangos nurimsta ir tai leidžia pamatyti skaidrų jūros dugną – realų, neiškreiptą pasaulio suvokimą, kuriam nedaro įtakos mūsų nuomonė ar neigiamos emocijos, tokios kaip pyktis, neapykanta, geismas. „Žmogus, kuris yra ramus viduje bei netrikdomas neigiamų, padrikų minčių yra daug darbingesnis ir energingesnis“ – tiki Rūta.
Toks žmogus geba daug daugiau visko nuveikti gyvenime, kadangi yra pilnai susikoncentravęs į tai, ką daro. Rūta ramiai priimė ir jos sugrįžimo iš kelionės laukusius darbus AB „AKSA“. Jogos praktika padeda suvaldyti net pačias sudėtingiausias darbines situacijas.
Rūta netolimoje ateityje planuoja įsitraukti į jogos mokytojų gretas bei mokyti šios gyvenimo filosofijos ir kitus. Ji akcentuoja teisingo kvėpavimo, asanų bei meditacijos svarbą ne tik sveikatai, bet ir proto ramybei. AB „AKSA“ eksporto projektų vadybininkė geba paprastai perteikti jogos principus ir tiki, kad ši praktika gali padėti kiekvienam žmogui kasdieniniame gyvenime. Jogos ištakose žinias gilinusi Rūta planuoja ne tik mokyti jogos kitus, bet ir kas porą-trejetą metų atnaujinti savo žinias.
Rūta pastebėjo, kad žmonės Indijoje pasižymi ramiu gyvenimo būdu ir priima kasdienybę be streso, į kitus žiūri su meile ir atjauta. Eksporto projektų vadybininkė mano, kad lietuviams labiausiai trūksta nuoširdaus tarpusavio bendravimo ir supratimo, kad mes kiekvienas asmeniškai esame atsakingas už pozityvios visuotinės nuotaikos kūrimą. „Kai pradedi žiūrėti į viską su meile – viskas gerėja, nes ta meile daliniesi su visais; paprastai tariant gerėja santykiai su žmonėmis ir tave supančia aplinka“. „Žmonės ten laimingesni“ – apie Indiją sako Rūta. Materialus pasaulis neužgožia gražių tarpusavio santykių, ten nėra vietos egoizmui ir neapykantai.
Rūta sako, kad remiantis jogos filosofija yra dviejų rūšių laimės – išorinė ir vidinė. Išorinė yra laikina ir ji tik tam tikram laikui suteikia laimės jausmą, pvz. kiek laiko jaučiamės laimingi įsigiję naują automobilį ar naują drabužį? Vidinė laimė yra amžina ir nekintanti, tai būsena, kada žmogus jaučiasi laimingas neįtakojamas išorinių faktorių, tik ją pasiekti, žinoma, kur kas sunkiau, nes tai reikalauja ilgo ir kantraus darbo su savimi. Žvelgiant į Rūtą sunku būtų suabejoti jos laime – jaunos merginos akys švyti, apie jogą ji kalba su begaliniu entuziazmu ir dalinasi savo atrastos laimės formule su kitais.
0 komentarų