AB „AKSA“ administracijos darbuotojai liepos 25 dieną pradėjo smagią išvyką į Juodkrantę.

Karščių nepabijoję ir po aktyvaus statybų sezono savaitės darbų nepervargę įmonės darbuotojai penktadienio vakarą susėdo į autobusą ir linksmai nusiteikę nuriedėjo pajūrio link. Nors autobusas pakeliui išmėgino aksiečių kantrybę, teikęsis laikinai sugesti, profesionalūs darbuotojų komentarai ir atvykusių mechanikų darbas pastatė transporto priemonę atgal į vėžias. AB „AKSA“ delegacija apsistojo Juodkrantės viešbutyje „Ąžuolynas“. Šiltai sutikti anksčiau į viešbutį atvykusio generalinio direktoriaus Eimanto Blažausko, aksiečiai įsitaisė poilsio namų kambariuose ir suskubo panaktipiečiauti. Kitos dienos rytą laukė smagus išbandymas – kelionė dviračiais maršrutu Juodkrantė – Nida. Kelionės metu tikrai niekam nebuvo šalta – temperatūra viršijo 30 laipsnių.

Nors dviratininkai pagal važiavimo greitį išsiskirstė grupelėmis, ne vienoje vietoje buvo sustoja karu pasidžiaugti nuostabia Neringos gamta. Pirmiausia sustota prie Negyvųjų kopų: tiems, kas jose dar nebuvo lankęsi, kopos ir istorija apie kadais užpustytą žvejų kaimelį paliko neišdildomą įspūdį. Smagiai nuvargę keliautojai antrą kartą sustojo pasistiprinti Preiloje: čia jie skanaudami šviežiai išrūkyta žuvimi, dar ir nuotykį – „dorovės“ policijos išpuolį – patyrė. Po
varginančio mynimo marių pakrantėje susėdusius AB „AKSA“ darbuotojus užkalbino agresyviai nusiteikę važiavimo dviračiais saugumo fanatikai. Aksiečiams kliuvo, kad neturėjo šalmų, liemenių, o galų gale – kad nuomoti dviračiai yra vogti. Kaip ir dera aukšto lygio vadovui, kolektyvo garbės stojo ginti rinkodaros direktorius Saulius Kvieska. Vadovas nesunkiai surado argumentų, kodėl nėra ko kibti prie AB „AKSA“ kolektyvo. Visgi „dorovės“ sergėtojų būta itin ryžtingai
nusiteikusių – susinešę įvairią modernią įrangą jie puolėsi tikrinti besiilsinčiųs AB „AKSA“ darbuotojus – teko ir pūsti ir tiesiai žygiuoti, ir katutes ploti. Ne juokais sunerimę gelžbetonio gamyklos darbuotojai lengviau atsipūtė tik tada, kai pavyko kuo puikiausiai įveikti visas užduotis. Neilgai trukus teko išvysti neregėto baisumo žmogiškos prigimties būtybę – dabar jau niekas neatsimena, ką ji kalbėjo ar ką darė, tačiau viskas baigėsi gerai, juolab, kad visa mįslinga patikra tebuvo itin vykęs AB „AKSA“ personalo vadovės Kristino Kintės suorganizuotas pokštas.

Atgavus jėgas ir pasijuokus iš pokšto, vėliau buvo įveiktas 8 km atstumas Preila – Nida. Nepervargę ir laimingi AB „AKSA“ darbuotojai grožėjosi nepakartojamais miestelio bei jį supančių kopų vaizdais. Ne vienas karščių išvargintas išvykos dalyvis nudžiugo pagaliau atsikratęs dviratės transporto priemonės ir įsėdęs į išsiilgtą autobusą kelionei atgal į Juodkrantę. Vakare viešbutyje laukė vakarienė, gausus technologo Rimvydo Moceikio gimtadienio paminėjimas, aksiečių palinkėjimai darbovietei bujoti ir, vakaro vinis, protų mūšis, organizuotas finansininko Mariaus Plečkaičio. Protų mūšyje komandos ne tik laužė galvą (beje, sėkmingai), kas toks yra Vilhelmas Storastas, ar kokios valstybės vėliavoje įsitaisęs kalašnikovas, bet taip pat turėjo panaudoti vaizduotę siedamos įvairias nuotraukas, o galiausiai – šauniai varžydamosis linksmame „Aksos“ ture. Nugalėjo draugystė, abiems komandoms pademostravus intelektą ir sumanumą – savybes, kurios itin praverčia modernioje ir šiuolaikiškoje įmonėje.

Kitą rytą aksiečiai dar labiau sucementavo tarpusavo ryšius poilsiaudami paplūdimyje, o tie, kurie nepatingėjo – ir drauge įkopę į Raganų kalną. Finalinį tašką padėjo bendras grįžimas namo: sunku buvo besurasti aksietį, kurio akių nebūtų užtraukusios palaimingų praėjusių dienų vokų užuolaidos.